Ar kada nors žiūrėjau pro šalį paplitusią purvą ir galvojau: „Kodėl jų atrodo kaip šilkas, o mano atrodo kaip varškė?“ Tai nėra „Magic“-keli paprasti triukai, paverčiantys „Goop“ auksu. Susilaužykime, kaip aš stoviu šalia tavęs, laikydamas peilį ir kibirą purvo.
Pirmiausia sumaišykite savo purvą teisingai. Per storas, ir jis suklumpa kaip šaltos avižinės dribsniai; Per plonas, ir jis nubėgs į sieną kaip nesandarius maišytuvą. Siekite kreminės žemės riešutų sviesto, bet ne tokio slogimo, nuoseklumo. Šiek tiek vandens nueina ilgą kelią, todėl įpilkite lėtai, maišydami, lyg darytumėte blynų tešlą.
Tada laikykite peilį taip, lyg dreba rankomis, bet atsipalaidavę. Pakreipkite jį ties 45- laipsnio kampu, leisdami kraštui atlikti darbą. Pradėkite nuo vieno siūlės galo ir patraukite peilį link jūsų, darydami švelnų slėgį. Tai panašu į sunkų grindų šluotelę, o jūs paliekate dryželius; Per lengvas, ir jūs pasiilgote dėmių. Laikykite peiliuką sklandžiai judant, o jei pamatysite gumulą, sustokite ir nuvalykite jį ne teisėjant, o jūsų būsimas aš jums padėkos.
Plunksnos yra svarbiausia. Kai pasieksite siūlės galą, šiek tiek pakelkite peilį, leisdami kraštui smailėjantį purvą į sieną. Čia privalumai gauna tą „sieną be siūlių“, atrodo, kad purvas taip sklandžiai sumaišytų, prisiekite, kad siena buvo pilama kaip betonas. Praktikuokite šį judesį lėtai, kaip pradedantiesiems ledo čiuožėjui, ir netrukus jūs slysite kaip profesionalas.
Ir štai auksinė taisyklė: ploni sluoksniai yra geresni nei storos. Skubėjimas su purvo gaubtu yra tarsi bandymas nudažyti sieną vienu sluoksniu, nelygiu ir garantuotai, kad jam reikės taisyti. Trys ploni sluoksniai, kurie kiekvienas visiškai išdžiovins, suteiks jums tokią sklandų apdailą, kad norėsite pakabinti veidrodį, kad tik grožesi.
Taigi giliai įkvėpkite, apsivilkite kai kurias melodijas ir atsiminkite: net privalumai daro klaidas. „Lygusis purvas“ yra šokis tarp kantrybės ir praktikos, ir netrukus jūs paslėpsite savo kelią į sienas, kurios atrodo taip, lyg jos išeitų tiesiai iš žurnalo.








